Obligacijų fondai vs. obligacijos

Stebime obligacijų rinkos Lietuvoje tendencijas ir matome didėjantį privačios skolos fondų skaičių, tiek iš esamų fondų valdymo įmonių, tiek iš naujų žaidėjų. Sausio pradžioje pasirodė naujiena, kad NT fondų valdytojas „Capitalica Asset Management“ įkūrė naują obligacijų fondą, taip pat rinkoje greitu metu veiklą turėtų pradėti naujas fondų valdytojas „Sound Asset Management“.

Obligacijų fondų Lietuvoje nėra daug, nauji fondai kuriami irgi nedažnai, todėl nusprendėme palyginti investavimą į obligacijas tiesiogiai vs. per obligacijų fondą, bei apžvelgti privalumus ir trūkumus investuotojams. Tikriausiai ne vienam iš Jūsų kilo klausimas, kuris investavimo būdas būtų palankesnis.

Paprastumo dėlei lyginsime privačios skolos fondus, kurie tiesiogiai su besiskolinančiomis įmonėmis susitaria dėl sandorių, ir neliesime fondų, kurie uždirba ne tik iš pozicijų išlaikymo, bet ir aktyvios listinguotų obligacijų prekybos, kuomet uždirbama ne tik iš palūkanų (kupono), bet ir iš obligacijų kainų skirtumų. Tokio tipo strategijos pavyzdys galėtų būti „Milvas“ valdomas fondas.

Investavimo per obligacijų fondą privalumai investuotojui, lyginant su investavimu į obligacijas tiesiogiai:

Diversifikacija. Obligacijų fondai yra sudaryti iš įvairių įmonių (emitentų), kurios dažnai atstovauja ir skirtingus sektorius, obligacijų. Tokiame fonde tikėtina yra ir geografinė diversifikacija. Įvairovė priklauso nuo fondo nuostatų, tačiau skirdami tam tikrą sumą investicijai į obligacijų fondą tikėtina pasieksite didesnę diversifikaciją nei investuodami į pavienę obligacijų emisiją ar keletą jų. Todėl teoriškai būsite labiau apsaugoti vienos iš pozicijų nesėkmės atveju.

Profesionalus investavimas. Obligacijų fondo valdytojas yra profesionalus investuotojas, todėl tikėtina, kad gebės geriau įvertinti obligacijų emisijų sąlygas, potencialą bei rizikas, įvertinti įmonės verslo modelį ir pasirinkti geriausius variantus rinkoje. Be to, patiems nereikės nei domėtis kada ir kokios emisijos išleidžiamos, nei rūpintis jų techniniu įsigijimu, vertybinių popierių saugojimu ir pan., tad sutaupysite laiko ir energijos.

Prieinamumas ir derybinė galia. Didžioji dalis pozicijų obligacijų fonduose nėra prieinamos mažmeniniams investuotojams, nes derybos tarp besiskolinančios įmonės ir fondų valdytojo dažniausiai vyksta tiesiogiai, tuo pačiu panaudojant ir vieno didelio investuotojo turimą derybinę galią, skirtingai nuo mažmeninių investuotojų, kurie dažniausiai galimybės derėtis neturi ir todėl privalo sutikti su esamomis platinamos emisijos sąlygomis.

Galimi mokestiniai privalumai. Jeigu į fondą investuosite kaip juridinis asmuo (t. y. kaip UAB arba MB), Jums nereikės mokėti pelno mokesčio tol, kol asmeniškai neišsimokėsite dividendų.

Investavimo per obligacijų fondą trūkumai investuotojui, lyginant su investavimu į obligacijas tiesiogiai:

Aukštas investicijos įėjimo barjeras. Investuoti į obligacijų fondus dauguma atvejų gali tik informuotieji investuotojai, o tai reiškia, kad pradinė investicinė suma bus nuo € 125 000. Rinkoje taip pat veikia keletas fondų, kur minimali investicijos suma prasideda nuo € 20 000 – 30 000. Situacija gali keistis šių metų viduryje Lietuvos bankui šiek tiek atlaisvinant esamą reguliavimą, kuomet fondų valdytojai turės galimybę vertinti potencialių investuotojų žinias ir patirtį bei patvirtinti investuotojus su mažesne investavimo suma: tuo atveju investicijos įėjimo barjeras būtų sumažintas, tačiau išliktų kiti kriterijai, pavyzdžiui, investavimo žinios. Tuo tarpu investuoti į obligacijų emisijas tiesiogiai dažniausiai galima nuo € 1 000 ar net € 100.

Ribota pasirinkimo laisvė. Investuojant į obligacijų fondą, visus sprendimus, į ką investuoti, priima fondo valdytojas. Dauguma atveju tikėtina, kad fondų valdytojas bus labiau patyręs investuotojas už Jus, o ir investuosite tikriausiai į tą fondą, kurio valdytoju pasitikite. Tačiau net ir tokiu atveju kartais labiausiai norisi pasirinkti pačiam. Tokiu atveju, tiesioginis investavimas į atskiras obligacijų emisijas – tinkamesnis.

(Ne)fiksuota grąža. Fondų būsima grąža yra tikslinė, t.y. orientacinė, kuriai įtaką taip pat daro fondo kaštai. Pavyzdžiui, obligacijų fondas žada apytikrę 10% metinę grąžą. Tačiau tai nėra įsipareigojimas tokią grąžą pasiekti, todėl galutinis rezultatas gali skirtis tiek į vieną, tiek į kitą pusę, priklausomai nuo valdomo fondo kaštų bei fondo investicinių rezultatų. Investuodami į konkrečią obligacijų emisiją, galėsite tikėtis fiksuotos grąžos, žinoma, jei emitentas nesusidurs su mokumo problemomis. Fondo lygyje taip pat mokėsite valdymo ir kartais sėkmės mokestį, tuo tarpu investuodamas į tiesiogines emisijas pirminiuose platinimuose papildomų kaštų, išskyrus VP saugojimo, tikėtina, nepatirsite.

Dar vienas svarbus aspektas – laikas, kuriam „užrakinami“ pinigai. Tipiškai obligacijų fondai investicijas „užrakina“ maždaug 2–5 metus (tai būna nurodyta fondo aprašyme). Tačiau dažniausiai fondas kas ketvirtį (ar pan.) išmoka tam tikrą sutartą grąžą (pvz. 5% per metus, t. y. mažesnę nei tiesioginės palūkanos, kurios pilnai išmokamos fondo veiklos pabaigoje). Tuo tarpu, nors konkrečių obligacijų emisijų terminas plačiai varijuoja, patys galite pasirinkti, ar pinigus „užrakinsite“ keletui mėnesių, 1–2 metams, ar 10 metų. Konkrečiai nurodomos palūkanos išmokamos sutartu intervalu (dažniausiai kas ketvirtį arba pusę metų).

Svarbu įvertinti ir kiek konkretus obligacijų fondas gali Jums atnešti realios naudos, lyginant su asmeniniu investavimu. Kaip aptarėme, yra keletas strategijų, kuriomis fondai vadovaujasi: (a) dalis obligacijų fondų tiesiog superka rinkoje viešai prieinamas obligacijų emisijų dalis (tai galite padaryti ir patys); (b) kiti fondai patys struktūrizuoja obligacijų emisijas (prie šių emisijų prieigą turi tik jų klientai); (c) treti fondai be pirmo ir/ar antro kelio, papildomai uždirba iš obligacijų prekiavimo antrinėje rinkoje (taigi sukuria papildomą vertę).

Tad kokią galime daryti išvadą? Tikriausiai, kaip ir visuomet, – viskas priklauso nuo Jūsų tikslų, galimybių ir norų. Galbūt tai, kad investavimo srityje dažnai nėra vieno teisingo atsakymo gali kelti susierzinimą ir nekantrumą, tačiau visuomet yra gerai žinoti skirtingų instrumentų pagrindines savybes, galimybes ir trūkumus, o tada jau priimti ir sau asmeniškai tinkamą sprendimą.