Palūkanų norma vs. pajamingumas iki išpirkimo (YTM)
Laikas nuo laiko sulaukiame klausimų, kuo obligacijų palūkanos (arba palūkanų norma) skiriasi nuo pajamingumo ir pajamingumo iki išpirkimo (YTM), bei kuris iš šių rodiklių yra „tikrasis" skaičius investuotojui.


Štai viso teksto vertimas:
Laikas nuo laiko sulaukiame klausimų, kuo obligacijų palūkanos (arba palūkanų norma) skiriasi nuo pajamingumo ir pajamingumo iki išpirkimo (YTM), bei kuris iš šių rodiklių yra „tikrasis" skaičius investuotojui.
Obligacijų pasiūlymuose galima rasti kelis terminus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nurodantys tą patį – vieną svarbiausių investuotojui veiksnių: grąžą, arba, galima sakyti, uždarbį iš jūsų investicijos. Įprastai vartojami terminai: palūkanų norma (angl. rate of interest), kuponas (angl. coupon), pajamingumas (angl. yield) ir pajamingumas iki išpirkimo (angl. yield to maturity, YTM). Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad visi šie terminai, priklausomai nuo konkrečios obligacijos sąlygų, gali reikšti tą patį skaičių arba skirtis tarpusavyje.
Daugeliu atvejų sutiksite terminus „palūkanų norma" ir „kuponas", kurie pagal reikšmę yra tapatūs ir nurodo tiesiogiai apskaičiuojamą sumą, kurią gausite kaip grąžą už savo investiciją. Pavyzdžiui, perkate 10 obligacijų, kurių nominali vertė – 1 000 eurų, o metinė palūkanų norma (arba kuponas) – 9 %. Faktiškai per visą obligacijų terminą kasmet gausite 900 eurų.
Tačiau kai kuriais atvejais obligacijų sąlygose šalia vienas kito gali būti nurodyti ir „palūkanų norma" (arba „kuponas"), ir „pajamingumas", o procentiniai dydžiai gali skirtis – pavyzdžiui, 10 % ir 12 %. Ką tai reiškia ir kuris skaičius nurodo „tikrąją" grąžą investuotojui?
Tokie skirtumai pasitaiko, kai didesnės apimties obligacijų programos platinamos etapais (vadinamosiomis „dalimis" arba „tranšomis") per tam tikrą laikotarpį, taip pat tais atvejais, kai obligacijų platinimo kaina skiriasi nuo nominalios obligacijų vertės, siekiant padidinti pajamingumą ir sukurti didesnę „vertę" investuotojams.
Didesnės apimties obligacijų emisijos skirstomos „dalimis" (tranšomis), pritaikant jas prie projektą ar įmonę (emitentą) finansuojančio skolinto kapitalo poreikių laikui bėgant. Ši praktika dažniausiai taikoma didelių komercinių nekilnojamojo turto projektų plėtroje, kai visos lėšos nereikalingos iš karto. Apie tokio tipo emisijas jau esame rašę ankstesniuose naujienlaiškiuose, tačiau iš esmės emitentas, į didesnę obligacijų programą įtraukdamas naujus investuotojus, turi atitinkamai koreguoti naujos dalies kainą. Tokiais atvejais emitentas gali arba užtikrinti, kad tiek pirmosios, tiek antrosios dalies investuotojai gautų vienodą grąžą, arba pakeisti obligacijos kainą, kad naujai prisijungiantiems investuotojams būtų sukurta didesnė ar mažesnė grąža.
Įprastomis rinkos sąlygomis vėlesnės plėtros projekto dalys turėtų pasiūlyti mažesnę grąžą, nes laikui bėgant projektas tampa mažiau rizikingas (plėtra artėja prie pabaigos). Tačiau dabartinėmis rinkos sąlygomis, kai bazinės palūkanų normos sparčiai augo, poveikis buvo priešingas – investuotojai, prisijungę prie projekto vėliau, gavo didesnę grąžą. Tokio pavyzdžio galėtų būti projektas „Marijas 2 SIA", kuriame pirmieji investuotojai, prisijungę prie obligacijų programos 2022 m. kovą, gavo 6,5 % palūkanas, o paskutinieji investuotojai, prisijungę prie 9-osios dalies 2024 m. sausį, gaus 9 % pajamingumą (grąžą).
Kitas pavyzdys, kurį esame naudoję anksčiau, – praėjusių metų „Kreda" grupės obligacijos, kai antrasis obligacijų etapas, su 10 % kuponu (palūkanomis), finansų maklerio įmonės buvo platinamas mažesne nei nominali kaina – 959,1118 euro vietoje 1 000 eurų, taip investuotojams sukuriant 12 % pajamingumą (grąžą). Šiuo atveju investuotojai per obligacijų aptarnavimo laikotarpį gaus fiksuotą 10 % palūkanų normą, o obligacijų išpirkimo metu obligacijos bus išpirktos nominalia 1 000 eurų kaina, taip gaunant papildomą 2 % metinę grąžą, susidariusią per obligacijų galiojimo laikotarpį.
Pajamingumas iki išpirkimo (YTM) paprastai naudojamas apibūdinti pajamingumą, kurį investuotojai gaus iki obligacijų grąžinimo, t. y. iki jų išpirkimo termino. Per pirminį obligacijų pasiūlymą jis paprastai sutampa su „pajamingumu", tačiau jei obligacija prekiaujama antrinėje rinkoje, šis rodiklis gali būti naudojamas nustatyti, ar obligacija prekiaujama su nuolaida. Be to, jei obligacijų emisijoje numatyta išankstinio išpirkimo galimybė, naudojamas terminas pajamingumas iki išpirkimo anksčiau laiko (angl. yield to call, YTC), kuris parodo grąžą, kurią investuotojai gaus, jei obligacijos bus išpirktos anksčiau nustatyto termino.
Nors aukščiau pateiktas paaiškinimas yra gana supaprastintas, tikimės, kad jis bus naudingas pradiniam grąžos, kurios galite tikėtis iš konkrečios obligacijų emisijos, vertinimui ir supratimui.
